Bėgu bėgu bėgu bėgu bėgu bėgu bėgu...

Valentuškė su Andrium Giedra diena. Pusė penkių. Visas fanklubas sėdi kartu. Jau pirmame aukšte galima išgirsti kaip kažkas šaukia: "Duokit tušinuką! O, ką rašyt ant širdelės? Ar tu jau nukirpai? Kas nori apelsino?" Kai atsiduri trečiame aukšte, supranti, kad kas galėtų dar taip šaukti, jei ne pakvaišę iš meilės Andriaus fanai. Jie bėgioja, rėkauja ir nešioja kepuraites su antenomis (turbūt, kad geriau pajustų Andriaus signalus). Likus pusvalandžiui iki koncerto, laiptai, kurie veda į užkulisius, keistai sudrebėjo (toks jausmas, kad į VRM rūmus atvyko cirkas ir veda dramblius į sceną). Bet ne, tai ir vėl nepakartojamas A.M. Vilniaus fanklubas. Į mūsų bandą netyčia įsiterpė pats Artūras, ir supratęs, kad papuolė ne tuo adresu, paskubėjo išsinešdinti. Bandymai jį prisišaukti nuėjo veltui, o jis pats nustriksėjo toli toli... Visas fanų pulkas susigrūdo prie durų, iš kurių po kelių minučių pasirodė penki laukiami ir visų mylimi snukeliai :) Andrius, Artūras, Seržas, Romas ir Brazas. Dvi mergičkos, Ona ir Dovilė, pakabino Andriui ir Artūrui ant kaklo meilės vainikus. Brazas, Romas ir Seržas gavo po meilės širdį. Visiems dar teko po tulpę ir šimtas bučinių. Apkvaišę nuo meilės, fanklubiečiai nušuoliavo į salę. Po ilgo laikrodžio tiksėjimo pagaliau prasidėjo koncertas. Išėjęs i sceną Andrius visus pasveikino su Šv. Valentino diena ir kiekvienam padovanojo po šimtą širdučių. Koncertas kaip visada buvo puikus ir nepakartojamas. Žinoma, jis pasibaigė daina "Meilės nebus per daug". Baigėsi koncertas, greitai ištuštėjo salė. Įdomu, kur dingo fanai? Atsakymą buvo galima rasti rūbinėje, kur visas fanklubas nubėgo šaukdamas: "Bobute, duok greičiau paltą!" Pusiau apsirengę ir negailėdami sveikatos, jie išlėkė į lauką, kur prasidėjo siurprizo parengimas. Nerūkantys pūtė balionus, kiti kirpo lipnią juostelę, o visi likusieji klijavo širdeles ant mašinų ir pririšinėjo balionus. Žmonės, kurie tuo metu ėjo pro šalį, galėjo suprasti, kad tai buvo Andriaus ir Artūro mašinos. Kai sutvarkėme mašinas, nuskubėjome prie lifto, laukti šio sujudimo kaltininkų. Prie mūsų prisidėjo keli vaikinai ir mergina (turbūt pabėgusi iš vienuolių choro :) Visi linksmai dainavome įvairias daineles ir nekantriai laukėme benusileidžiančio iš ketvirto aukšto Andriaus: 4, 3, 2, 1 - aaaaaa!, atsidaro lifto durys: fuuuu! - išeina geri tetos ir dėdės. Visi kantriai laukia toliau. Praeina 15 minučių - mes vis dar laukiame; praeina pusvalandis - kankinantis laukimas tęsiasi. Kas gi atsitiko? Kiek gi laiko galima persirenginėti? Ir štai pagaliau atsidaro išganingosios lifto durys ir iš ten išeina juodas vyrukas su kepuraite - tai ir buvo visų mylimas Andrius! Pamatęs mus jis nustebo (net akys ant kaktos iššoko) ir šiek tiek sutriko (tikriausiai nesitikėjo tokio šilto sutikimo). Išdalinęs autografus ir nusifotografavęs su fanatikais, jis nuėjo mašinos link, dar nenujausdamas kas jo laukia. Tikrai reikėjo pamatyti Andriau fizionomiją, kai jis pamatė žibančią nuo meilės mašiną (apklijuotą šimtais širdelių). Vos nenualpęs, išsižiojęs, jis drebančiom rankom atidarė bagažinę. Bet čia - deja - pokšto nebuvo. (Bet nebijok, Andriau, kai tik gausime raktus nuo tavo bagažinės, tu sužinosi, kam yra skirti fanai :) Čia tai bent! Štai kokį laiškelį gavome po pirmojo "Pabėgimo" numerio. Anonimas, atsiuntęs tai ką perskaitysite apačioje, tikino, jog visa tai tiesa. Tiesa ar ne - spręsti jums, o mes ir toliau laukiame jūsų straipsnelių į FSB skiltį ir kitokių laiškų. Juodasis puslapis FSB jau seniai tiria, ar visi fanklubo nariai yra stabilios psichikos. Pasirodo, kad atsirado viena nelabai aiški persona. Taigi, yra viena tokia mergytė, kuri įsimylėjusi Andrių... Bet tai dar nieko, turbūt tokių aptiktume ne vieną, bet ši yra tiesiog pamišusi! Tai pasireiškia jos skambinėjimais Andriui ir tylėjimais (užjaučiame Andrių), meilės laiškų rašymais, netgi šmirinėjimais prie jo namų (baisu). Iš patikimų šaltinių sužinota, jog ji ne tik yra įsimylėjusi, bet ir įsivaizduoja kai ką daugiau. Ką? - šį klausimą paliekame jūsų vaizduotei (tikimės, kad ji laki...). Kiekvieną dieną eidama į susitikimą ji trokšta pamatyti Andrių (svajuko dramblionės). Jos mintys pavojingos... Išvada: Gydymo priemonės - nuo durnumo vaistų nėra! Užjaučiame Andrių dėl persekiojimų ir tikimės, kad tokių pupyčių nebus labai daug! Moralas: Tokioms vieta NP fanklube :) Siuntimas: Tiesiai į NP fanklubą. Dėmesio! Dėmesio! Radijo stotis "VNUL" praneša: vakar pačiam dienos gale Andrius viešai pareiškė, jog jo fanklubas yra geriausias. Cituojame: Andrius: "Jūs esate patys geriausi fanai pasaulyje!" Fanai: "mmm, mmmm... Andriau, o kada pakviesi puodeliui arbatos?" Taip, tai buvo akimirka trumpa, didinga ir miela. Vasario 12, 13, 14 dienomis netoli VRM rūmų buvo galima išvysti būrį keistų tipų. Jie veikė pagal gerai apgalvotą planą (o gal jiems užstrigo plokštelė?). Vos pamačius baltą mašiną, jie puldavo prue jos norėdami užkirsti kelią. Ypač agresyvūs jie buvo vasario 14-os vakarą (turbūt juos paveikė pilnatis). Susikibę už rankų, jie užstojo kelią dviem baltom mašinom, mojavo jų vairuotojams, dainavo dainas ir bandė įlipti į mašinų bagažines. Partrenkusios kelis vaikelius, tačkos išsivadavo. Bet gauja nepasidavė: ji išbėgo į pagrindinį kelią, tam, kad vėl užtvertų pravažiavimą, tačiau sumanūs vairuotojai pasuko į kitą pusę. P.S. Baltas pastatas, balti chalatai Balta mašina - mėgstamiausia psichų spalva! :) Andriau, sveikinam laimėjus dvi Radiocentro staulėles, bet žinok, kad mums tu esi geriausias ir be visų apdovanojimų! Dėkojame: Gomorevui Romanui ir visiems kas rašė straipsnius! Redaktoriai: Ženia, Nastia FSB - Fanklubo Seklių Biuras VNUL - Vešajut Na Uši Lapšu.